Tantam hominum imprudentiam esse, immo dementiam, ut quidam timore mortis cogantur ad mortem.
Žmonių kvailybė, netgi beprotybė tokia didelė, kad kai kuriuos iš jų mirties baimė priverčia mirti.
Men are so thoughtless, nay, so mad, that some, through fear of death, force themselves to die.
Mors non una venit, sed quae rapit ultima mors est.
Daug mus aplanko mirčių, pagrobia — mirtis paskutinė.
Not single is the death which comes; the death
Which takes us off is but the last of all.
Quid enim necesse est mala accersere, satis cito patienda cum venerint praesumere, ac praesens tempus futuri metu perdere? Est sine dubio stultum, quia quandoque sis futurus miser, esse iam miserum.
Iš tiesų, ar būtina šauktis nelaimių? Jas ir taip greitai reikės kęsti, kai užgrius. Kam dabartį gadinti ateities baime? Be abejo, kvaila būti nelaimingam dabar todėl, kad kada nors būsi nelaimingas.
Why, indeed, is it necessary to summon trouble,—which must be endured soon enough when it has once arrived,—
or to anticipate trouble and ruin the present through fear of the future? It is indeed foolish to be unhappy now because you may be unhappy at some future time.